- tarandas
- ×tarañdas sm. (4) 1. rūpestis, vargas: Atdaviau popierius, matriką, – paso nedaro. Tarandų̃, tai tarandų̃! Ad. 2. ms.: Atskrido tarañdas iš tarandų̃, suvijo lizdą iš žagarų, sudėjo pautą su šimtu trynių (arbūzas) Pls.
Dictionary of the Lithuanian Language.